Augustės aromatiniai muilai

Aromatinių muilų istorija

• Senovės Egipte muilo nebuvo, egiptiečiai vietoje jo kartu naudojo aliejų, žaliųjų citrinų sultis ir kvepalus. Manoma, kad muilą jau vartojo senovės šumerai, babiloniečiai, Senovės Romoje. Vėliau naudojo ir gamino germanai ir galai.

  Pramoniniu būdu Europoje muilas pradėtas gaminti XV a. XVII a. pab. gamyba padidėjo atradus pigesnį sodos gaminimo būdą (atr. L. Le Blan, Prancūzija).

Muilas – skysta arba kieta asmens higienos ir skalbimo priemonė.

Vartojamas buityje, tekstilės pramonėje, chemijos pramonėje. Muilo galima rasti ir metalo apdirbimo staklių tepimo ir aušinimo skystyje.

Kietas muilas būna įvairių formų, spalvų. Skystas – talpinamas įvairiose pakuotėse, talpose. Abeji būna papildomi ir aromatinėmis medžiagomis.

Istorija

Akcinę bendrovę „Lietuvos muilas“ 1932 m. įsteigė kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“, „Pienocentras“ ir bendrovė „Maistas“. Pradėjo veikti 1933 m. Gamino skalbiamąjį, kelių rūšių tualetinį, t. p. skystąjį pramonėje naudojamą muilą, nuo 1938 m. – ir sėmenų aliejų. 1938 m. pagamino 714 t skalbiamojo, 67 t tualetinio muilo, 144 t ratų tepalo ir apie 64 000 dėžučių batų tepalo. Bendrovėje dirbo apie 100 darbuotojų. 1940 m. nacionalizuota.

Po Antrojo pasaulinio karo gamino tualetinį ir skalbiamąjį muilą, sėmenų ir sojų aliejų. 1948 pagamino 240 t muilo, 1000 t aliejaus. 1965 m. pradėtas gaminti skystasis tualetinis muilas ir techninis glicerolis, aliejaus gamyba iš A perkelta į Vilniaus „Raudonosios žvaigždės“ fabriką. 1976 m. bendrovė prijungta prie Vilniaus aliejaus ir riebalų pramonės gamybinio susivienijimo ir pavadinta Panevėžio muilo fabriku. Devintame – dešimtame dešimtmetyje fabrikas gamino apie 20 pavadinimų kietąjį („Jurginas“, „Nevėžis“, „Palanga“, „Pelenė“, „Ramunė“, „Šatrija“, „Šypsena“, „Vaikų“, „Žemuoginis“ ir kt.) ir 4 rūšių skystąjį tualetinį muilą. 1983 m. pagamino 4400 t muilo; dirbo 130 darbuotojų. 1990 m. susivienijimą išskaidžius į savarankiškas bendroves fabrikas tapo akcine bendrove „Panevėžio muilas“. 1998 m. kontrolinį akcijų paketą įsigijo ir bendrovę prisijungė bendrovė „Naujoji Ringuva“, įkurta 1920 m.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje pirmosios muilo dirbtuvės įsteigtos XIX a. pradžioje. 1900 m. ypač daug buvo gaminama skystojo muilo Vilniaus ir Kauno gubernijose (apie 4 000 t). XX a. trečiajame dešimtmetyje įsteigti muilo fabrikai Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. 1937 m. pagaminta apie 2 800 tonų. 1979 m. buvo pagaminta apie 22 000 tonų muilo.