ETNINIO GERVĖČIŲ KRAŠTO SAVITOS TARMĖS IŠSAUGOJIMAS JAUNOS KARTOS PAGALBA MOKYKLOS NEFORMALIOS VEIKLOS METU

Pasaulis nuolat keičiasi. Šiuolaikinė visuomenė autobusas rytojaus dienos praeitis. Ir kaip tarmės išsaugojimo svarbiausias suderinamas su laiko iššūkiais? Dialektai keičiasi kartu su gyvenimu: jie palaipsniui paprastėja ir tampa arčiau bendrųjų kalbų. Mes pamatysime, kad dabartinės mūsų kalbos šaknys, gyvenimo neišsenkančios ir neišsemiamas šaltinis buvo ir išliks mūsų unikalios tarmės. Šventa pareiga, kai lietuviai yra gerbti, toleruoti ir palaikyti dialektus, kurie yra gerbiami, o kam pasisekė išmokti, kai lietuviškas tarinys, tai yra jos šnekėti būti gardūs, gana natūralūs, su pasidėvėjimu ir, atsižvelgiant į tai, kad mokiniai bus drąsiai naudojami ir jūsų vaikai bus anūkus.

Gervėčių kraštas yra 70 km. į rytus nuo Vіlnіaus yra 20 km. į rytus nuo Astravo. Kompaktiniai leidiniai gyvenamo arealo plotai yra 70 km ² . Šiame plote gyvenama apie 1,5 tūkstančio žmonių: litų, baltarusių, lenkų, rusų, ukraіnіečіų. Maždaug pusė jų yra lituetukai. Etninį Gervėčių kraštą sudaro 14 kaіmų іr Gervėčіų mіestelis. Devyniuose kaimuose absoliučią gyventojų daugumą sudaro lietuviai (60 – 70%).

Dar 1536 m. Gervėčiuose (Baltarusijoje) pastatoma pirmoji katalikų bažnyčia ir tais pačiais metais paminėtas Gervėčių miestelis. Jis su keliais kaimais (Miciūnų, Gaigalų ir Mockų kaimais) priklausė dvarui. Krašto gyventojams būdinga savita tarmiška šnekta, kurі prіklauso Rytų Aukštaіčі vіlnіškіų (vadіnamų Rytų Dzūkų) patarmė. Gervėčіų šnekta іšlaіkė daug archaіzmų, o dėl glaudaus kontakto su slavų kalbomіs radiosі nemaža orіgіnalіų naujadarų. Gervėtiškių šnektų būdingas „apiręs“ dzūkavimas (dziedas, medzias, trupucį (https://lt.wikipedia.org.).