Igno aromatiniai muilai

Kas yra muilas?

Muilas – skysta arba kieta asmens higienos ir skalbimo priemonė.

Vartojamas buityje, tekstilės pramonėje, chemijos pramonėje. Muilo galima rasti ir metalo apdirbimo staklių tepimo ir aušinimo skystyje.

Kietas muilas būna įvairių formų, spalvų. Skystas – talpinamas įvairiose pakuotėse, talpose. Abeji būna papildomi ir aromatinėmis medžiagomis.

Bendroji formulė: (RCOO)nMe.
R – angliavandenilio radikalas, turintis 12-18 anglies atomų.
Me – natris, kalis, šarminių žemių arba sunkusis metalas.

Istorija

Senovės Egipte muilo nebuvo, egiptiečiai vietoje jo kartu naudojo aliejų, žaliųjų citrinų sultis ir kvepalus. Manoma, kad muilą jau vartojo senovės šumerai, babiloniečiai, Senovės Romoje. Vėliau naudojo ir gamino germanai ir galai.

Pramoniniu būdu Europoje muilas pradėtas gaminti XV a. XVII a. pab. gamyba padidėjo atradus pigesnį sodos gaminimo būdą (atr. L. Le Blan, Prancūzija).

Muilo istorija Lietuvoje

Lietuvoje pirmosios muilo dirbtuvės įsteigtos XIX a. pradžioje. 1900 m. ypač daug buvo gaminama skystojo muilo Vilniaus ir Kauno gubernijose (apie 4 000 t). XX a. trečiajame dešimtmetyje įsteigti muilo fabrikai Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. 1937 m. pagaminta apie 2 800 tonų. 1979 m. buvo pagaminta apie 22 000 tonų muilo.

Faktai apie muilą

Keltai, kurie gamino muilą iš gyvulinės kilmės riebalų ir augalų pelenų, muilą vadino saipo. Manoma, kad iš čia ir kilęs angliškas muilo atitikmuo soap.

Anksčiau muilas buvo naudojamas kaip vaistas. Iki II mūsų eros amžiaus graikų gydytojas Galenas mini muilą kaip medikamentą, kuris valo organizmą.

Romėnai pirmajame mūsų eros amžiuje gamindami muilą naudojo šlapimą.

Viduramžiais muilo gamybos procesas buvo pavojingas. Muilas buvo gaminamas namuose sumaišius gyvulinės kilmės riebalus su šarmu. Tokia gamyba buvo pavojinga dėl to, kad galėdavo sukelti rimtus cheminius nudegimus ar net aklumą.

Lietuvoje pirmosios muilo dirbtuvės buvo įsteigtos XIX a. pradžioje.

Iki 1900 m. pradžios dauguma žmonių muilą gamindavo iš buitinių atliekų. Tam naudodavo gyvulinės kilmės riebalus, kurie likdavo nuo virimo.

Manoma, kad ateityje muilą galėtų pakeisti jau išrastas nešiojamasis šaltos plazmos generatorius, kurį naudojant rankas reikėtų plauti ne po vandeniu, o po dezinfekcinės plazmos srove.

Lauko laboratorijoje galėjom daryti įvairių spalvų ir formų muilą.

Kretingoje lauko laboratorijoje muilo gamyba vyko natūraliu – senoviniu būdu.

Ką aš išmokau apie muilo ir jos darymą?

Kad jeigu dedi vandenį į šarmą, gali susprogti, kad angliškai muilas kilmė yra iš Sapo kalno, nes manoma kad ten išrado muilą.

(ir laimėjau kai atsakiau į klausima.)